- ševelioti
- ševelióti, -iója, -iójo 1. tr. Plv ėsti, rupšnoti, plg. šebenioti 2. 2. intr. slampinėti, bastytis: Vaikai po krūmus ševeliója Ds. 3. refl. NdŽ dūkti, šėlti: Ševeliójas kai durnas Lkm. Nesiševeliók! Susikalbėt negalima Ds. Anys po pirkią su šautuvu ševeliójas ir graižos, kad nušausiu Klt. \ ševelioti; nuševelioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
